Streso sąvoka šiandien vis dažniau tampa ypač dažnu įvairių diskusijų bei straipsnių spaudoje objektu – pripažįstama, jog labai didelis žmonių skaičius kasdien patiria stresą, išgyvena jo sukeliamus psichologinius bei fiziologinius padarinius. Tai ypač dažnai būdinga darbinėje aplinkoje – kasdien susiduriant su įvairiomis užduotimis, bendraujant su kolegomis, klientais, partneriais. Tačiau, net ir esant tokiai gausybei įvairios informacijos, neretai pasimetama bei nežinoma, kokių priemonių imtis, kad stresas nekenktų mūsų profesinei bei asmeninei gerovei, tapęs nebekontroliuojamu, o tiesiog būtų natūralus, per ilgai neužsitęsiantis reiškinys, netrukdantis mūsų kasdienei veiklai.

 

Kas yra stresas?

 

Streso sąvoka buvo pradėta rimtai tyrinėti Antrojo pasaulinio karo metais, kovų kontekste. Buvo analizuojama, kaip dalyvavimas kare (patiriamas stresas) veikia žmogaus psichinę ir fizinę būseną. Karui pasibaigus, buvo pastebėta, jog streso reakcijas gali sukelti ir kiti svarbūs žmogaus gyvenimo įvykiai – pokyčiai darbe, santykių krizės, netektis ir pan.

 

Stresas – tai psichologinė ir fiziologinė būsena, patiriama žmogui reaguojant į tam tikrus vidinius ar išorinius įvykius, kurie paties žmogaus suvokiami kaip keliantys grėsmę. Labai svarbu suprasti, jog stresas dažnu atveju nebūtinai atspindi objektyvią situacijos tikrovę, realybę, o veikiau tai yra mūsų subjektyvi reakcija ir netinkama tos situacijos interpretacija.

 

Mūsų organizmas turi keletą skirtingų reakcijų į stresą:

  • fiziologiniame lygmenyje mobilizuojami organizmo ištekliai (pasiruošiama „kovai“, konfliktui, ilgiems viršvalandžiams, sunkiai užduočiai, nemaloniam susitikimui su įmonės partneriais ir pan.).
  • psichologiniame lygmenyje vyksta emocinis atsakas – nerimas, pyktis, baimė, apgailestavimas ir pan. Taip pat gali pradėti lįsti įkyrios mintys, darytis sunku susikaupti, įsiminti.
  • elgesio lygmenyje gali pasireikšti pakeltas balso tonas, nenatūrali tyla, nervingi, staigūs gestai ir pan.

Tokios mūsų organizmo reakcijos dažnai išduoda mūsų savijautą stresinėje situacijoje ir ne tik daro žalą mūsų savijautai bei sveikatai, bet gali ir pakenkti mūsų produktyvumui darbe.

 

Ką daryti, kad stresas netrukdytų dirbti ir gyventi?

 

Laiku neatkreipus dėmesio į nuolat patiriamą stresą, jis tampa tokiu dažnu ir kasdieniu reiškiniu, kad žmogus pradeda to nebepastebėti ar net laikyti natūralia būsena.Tai tik dar labiau apsunkina streso valdymą ir didiną žalą organizmui.

 

Skirkite 20 minučių ir peržvelkite savo kasdienę veiklą, užfiksuodami kiek kartų per dieną/savaitę atsiduriate stresą keliančiose situacijose, kurias galite pažinti iš aukščiau paminėtų fiziologinių, psichologinių ir elgesio pokyčių.Pastebėsite, kad pusė ar net daugiau stresą sukeliančių situacijų kyla dėl didelių darbo krūvių, kuomet jūs nespėjate laiku atlikti reikiamų darbų ir dėl to nuolat patiriate spaudimą iš aplinkos. Kitas dažnas atvejis – nuolat besikeičiantys planai, neleidžiantys užbaigti pradėtų darbų. Trečias – pastovus trukdymas iš aplinkinių pusės – nuolat skambantistelefonas ar nuolat ateinantys žmonės. Visus šiuos streso faktorius galima pašalinti arba paversti visiškai kontroliuojamais, pradėjus savo kasdienėje veikloje taikyti efektyvaus laiko ir veiklos planavimo principus. Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu 2011 metais atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojai, kurie kasdien tinkamai planuoja savo laiką ir veiklas, yra 42% produktyvesni ir patiria 63% mažiau streso nei tie, kurie dirba be jokio aiškaus darbo plano.

 

Jei vis dar jaučiate, kad jūsų gyvenime streso yra per daug, gal būt atėjo metas užsiimti tinkamu laiko planavimu ir išmokti dirbant mažiau, padaryti daugiau.